DĖL EB DIREKTYVOS „DĖL SKATINIMO NAUDOTI ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJĄ“ PERŽIŪROS
Gerb. Europos komisare Virginijau Sinkevičiau,
Kreipiamės į Jus, nes esame susirūpinę dėl Europos Komisijos siūlymo peržiūrėti direktyvą „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“ (toliau tekste – AEI direktyva) ir norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dabartiniai teisės aktai (įskaitant šiais metais įsigilėjančius tvarumo kriterijus) nėra suderinti su 2030 ir 2050 m. numatytais ES biologinės įvairovės ir klimato tikslais.
Pastaraisiais metais ES padarė pažangą kurdama ir įgyvendindama klimato kaitos švelninimo ir Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo priemones. Ir nors būtina pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių, ES eina pavojingu keliu apibrėžiant bioenergijos vaidmenį šioje politikos srityje, kuris yra reikšmingas veiksnys lemiantis mūsų miškų ateitį.
Mes esame labai susirūpinę, kad Europos Komisija vis dar įtraukia miško biomasės deginimą kaip „atsinaujinančią“ energiją į peržiūrimą AEI direktyvą. Europos Komisijos Jungtinis Tyrimų Centras (JTC) jau yra perspėjęs, kad miškų biomasės deginimas nėra neutralus, nes deginant biomasę, anglis išmetama akimirksniu, o miškams atsikurti reikia dešimtmečių ar šimtmečių, kad jie užaugtų, subręstų ir kompensuotų išmetamą teršalų kiekį.
Mes turime siekti tikslo bent 55% sumažinti CO2 išmetamų dujų kiekį per ateinančius 10 metų. Norint šiuos tikslus pasiekti, būtina masiškai padidinti anglies įsisavinimą miškų ir agrarinėse ekosistemose. Miško biomasės ruoša ir deginimas sugeneruoja papildomą CO2, užuot jį mažinęs, o tai dar labiau kenkia ir taip bioįvairovės apsaugos požiūriu prastos būklės ES miškams. Išeikvojamos kaupiamos anglies atsargos miškuose, o taip pat daromas neigiamas poveikis ekosistemoms prieštaraujant ES biologinės įvairovės strategijos tikslams. ES AEI direktyvos poveikis taip pat pastebimas ir keliose JAV valstijose ir Kanadoje, nes subrendę miškai paverčiami medienos ruoša ir sugranuliuojami bei sudeginami katilinėse Europos šalyse. Dar vienas svarbus aspektas – medienos deginimas yra vienas pagrindinių oro taršos šaltinių, dėl ko per metus miršta šimtai tūkstančių ES piliečių. Nepaisant to, ES valstybės narės kasmet skiria milijardus eurų subsidijų remti miškų pavertimą kuru.
2021 m. sausio mėn. JTC ataskaitoje padaryta išvada, kad tik vienas iš 24 jų vertintų miškų biomasės naudojimo scenarijų kelia gana mažą riziką biologinei įvairovei ir klimatui, ir net šis vienas scenarijus reiškia, kad išmetamų teršalų kiekis gali būti didesnis nei iškastinio kuro dvidešimties metų bėgyje. Daugybė kitų mokslinių ataskaitų taip pat prieina prie tos pačios išvados, kad deginant miško biomasę, išmetamų teršalų kiekis padidėja, lyginant su iškastiniu kuru, bei intensyvi medienos ruoša medžio granulių gamybai palieka miškus be biologinės įvairovės, kurią ES nori apsaugoti. Todėl kviečiame reformuoti ES atsinaujinančiosios energijos politiką, neįtraukiant miškų biomasės į ES atsinaujinančių išteklių energijos tikslus ir tokiu būdu pašalinti vieną pagrindinių miškų naikinimo veiksnių ES. Ši paprasta priemonė būtų naudinga miškų ekosistemoms visoje ES ir Šiaurės Amerikoje, taip pat kitose biomasę tiekiančiose šalyse, tokiose kaip Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Taip užtikrinant nuoseklumą su dokumentuose deklaruojamais pasiekimais bei tuo kas faktiškai patenka į atmosferą.
Mes visiškai palaikome principą „Negalima pakenkti“ (angl. „do not harm“), įtvirtintą Europos Žaliajame Kurse. Miškų biomasės deginimas neatitinka šio principo ir kenkia miškų biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir klimatui.
Šiuo metu kaip tik laikas tarpusavyje suderinti politinius ES biologinės įvairovės apsaugos ir klimato įsipareigojimus bei tikslus, todėl raginame užtikrinti, kad miškų biomasė galiausiai nebebūtų naudojama kaip subsidijuojamas kuro šaltinis ES.
Mūsų nuomone, pigiausias ir efektyviausias sprendimas kovojant su klimato kaita, būtų leisti medžiams pasiekti gamtinę brandą bei bendrai mažinti miškų kirtimus. Natūralūs, brandūs miškai, veikia kaip anglies saugykla, o deginant medžius ir medienos biomasę energijai, miškuose sukauptos anglies saugyklos tiesiog išleidžiamos į atmosferą taip prisidedant prie neigiamų klimato kaitos tendencijų.
Būtume dėkingi, jei rastumėte laiko aptarti šią temą susitikime, kuomet lankysitės Lietuvoje.
Visuomeninių organizacijų vardu, laišką pasirašo:
Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius
Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius
Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvo žalio“ vadovė
Liutauras Stoškus, Darnaus vystymosi centro direktorius
