2023 spalio 18d. M.Mažvydo bibiliotekoje vyko diskusija „Koks šiandien žmogaus ir miško ryšys?”
Nors miško tema kalbama vis daugiau ir plačiau, ši diskusija vyko labai gražia ir svarbia proga – Gerb. archeologui ir prigimtinės kultūros tyrinėtojui Vykintui Vitkevičiui inicijavus ir kitoms organizacijoms bei bendruomenėms prisidedant, pateikta paraiška Nematerialaus kultūros paveldo sąvadui siekiant pripažinti LIETUVIO IR MIŠKO SANTYKĮ, kaip NEMATERIALIĄJĄ NACIONALINĘ VERTYBĘ.
Noris iki pripažinimo dar laukia procedūriniai dalykai ir balsavimas, o pripažinus reiks visų mūsų atsidavimo ir darbo tam kad tas mūsų lietuvių ir miško santykis tik stiprėtų ir būtų puoselėjamas – jau dabar širdis džiaugiasi tokiu dideliu žingsniu, apie kurį svajojome jau ne vienerius metus stebėdami suomių pavyzdį kurie jau senokai įtraukę savo santykį su mišku į nematerealių vertybių sąrašą.
Kartu su Prigimtinės kultūros institutas paraišką teikia: Baltijos Aplinkos Forumas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Gyvo Žalio, Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė, Lazdynų „Ryto“ bendruomenė, Musteikos kaimo bendruomenė „Musteikos pirkia“, Sengirės fondas, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Kauno skyrius, Šimonių girios bendruomenė.
„Man atrodo medžiai, miškas ir yra tas tarpininkas kuris leidžia mums patirti tas likusias žemės dalis: tiek vandenis, upes, ežerus, tiek megzti ryšiu su dangaus, visatos kūnais, gyventojais, paukščiais…
Taip ryšys su medžiu labai asmeninis, bet kartu per medžius ir per mišką mes dar išsaugom ryšį su gamta kuris galėtų ir mus pačius apsaugoti ir sustiprinti. Tai nėra vien judėjimas už mišką, tai yra judėjimas už mūsų žemę.”- Vykintas Vaitkevičius
Mūsų santykis su miškais yra ne tik praeities tradicija, bet ir mūsų ateities palikimas. Šis ryšys su gamta yra gyvas ir besikeičiantis, ir mes galime būti aktyvūs šio ryšio puoselėtojai. 
Laukite daugiau informacijos.
