Žurnalas SAVAITĖ, Ramutė Šulcienė
Balandžio 6-9 dienomis Portugalijoje vyko pasaulinis miškų kongresas „Miškų potencialas sveikatai“. Jame dalyvavo ir asociacijos „Gyvo Žalio“ koordinatorės Monika Peldavičiūtė ir Austė Juozapaitytė. Pašnekovės sako, kad vis daugiau Europos šalių oficialiu lygmeniu pripažįsta miško teikiamą naudą gyventojų sveikatai. Ne tik pripažįsta, bet ir įtraukia miško terapiją į švietimo bei sveikatos priežiūros programas.
Miškas teikia sveikatos
Daliai žmonių Covid-19 liga turėjo ilgalaikį poveikį. Jie ir toliau patiria įvairius negalavimus, sukeltus šios ligos. Post-covid sindromui gydyti vis dažniau pasitelkiami būtent miškai. Kaip pasakoja M. Peldavičiūtė, kai kuriose šalyse tam yra kuriamos programos, skiriamas finansavimas, o terapijoms išskiriami specialūs gydomieji miškai. Lietuvos sveikatos ministerija šiais metais taip pat pripažino, kad miško terapija gali būti taikoma kaip papildoma ir alternatyvioji sveikatos priežiūros paslauga, tam reikalinga turėti atitinkamą licenciją. Dėl to nuo ateinančio rudens Lietuvos mokslų universitete prasideda podiplominės metų laiko gamtos ir miško terapijos studijos, į kurias gali aplikuoti visų sričių specialistai.
Daugiau nei pasivaikščiojimas
A. Juozapaitytė sako, kad miško terapija yra intensyvesnė ir gilesnė patirtis nei klasikinis pasivaikščiojimas miške. „Tai specialių pratimų metodas, skirtas suaktyvinti visus mūsų jutimus ir taip intensyviau panaudoti natūralias miško gydomąsias galias. Šie pratimai padeda kurti artimesnį žmogaus ryšys su gamta, malšina nerimą bei stresą, gerina nuotaiką bei imunitetą ir net normalizuoja spaudimą“, – sako pašnekovė.
Pasak A. Juozapaitytės, miško terapijos pradininke laikoma Japonija, tik čia ji vadinama miško maudynėmis (japoniškai shinrin-yoku). „Japonijoje jau daugiau nei 40 metų miško terapija yra nacionalinė miško maudynių sveikatos programa, aktyviai naudojama žmonių sveikatinimuisi. Šiam tikslui Japonijos vyriausybė įsteigė net 65 specialias miško terapijos bazes bei gydomuosius miškus, kuriuose kasmet apsilanko iki 5 mln. žmonių. Šalyje yra ruošiami profesionalūs miško maudynių gidai ir terapeutai, miškų poveikis sveikatai tiriamas miško medicinos universitetuose. Miško terapija ir miško maudynės vis plačiau pripažįstamos ir naudojamos kaip viena pagrindinių prevencinės medicinos įrankių ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvoje taip pat vyksta miško maudynių užsiėmimai. Juose žmones lydi sertifikuoti miško gidai, užsiėmimas trunka apie 3 val.“, – pasakoja asociacijos „Gyvo Žalio“ koordinatorė.
Mokslu grįsti duomenys
Miško terapinis poveikis sveikatai buvo žinomas bei intuityviai praktikuojamas jau nuo gilios senovės. Tačiau šiandien miško terapijos teigiamas poveikis sveikatai ir psichologinei būklei jau yra įrodytas moksliniais tyrimais. „Remiantis Japonijos ir Pietų Korėjos mokslininkų duomenimis, buvimas gamtoje mažina streso hormono – kortizolio – kiekį kraujyje. Taip pat, praleidus keletą valandų miške, mūsų organizme pasigamina visai savaitei antivėžinių, dar kitaip „natūraliomis žudikėmis“ vadinamų ląstelių, užkertančių kelią vėžinių ląstelių dauginimuisi. Lietuvoje atlikti tyrimai nustatė, jog gyvenant arčiau nei 300 metrų nuo parko, tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėja iki 70 proc., lyginant su gyvenančiais toliau nuo parko. Naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos teigia, jog valstybės turėtų užtikrinti, jog gamtinės zonos ir parkai gyventojams būtų pasiekiami arčiau nei 200 metrų atstumu“, – atkreipia dėmesį M. Peldavičiūtė.
Be to, nustatyta, jog miško terapijos gydomasis poveikis taip pat pasireiškia sumažėjusiu kraujo spaudimu bei širdies susitraukimų dažniu, suaktyvėjusia parasimpatine nervų sistema, pagerėjusia miego kokybe, sumažėjusiu nerimu, greitesniu mąstymu bei pagerėjusia dėmesio koncentracija.
Sveikatos pilnas oras
Kaip pasakoja A. Juozapaitytė, mokslininkai išsiaiškino, kad žaliuojant medžiams į orą išskiriami lakūs eteriniai aliejai, kitaip vadinami fitoncidai. Tai yra medžiagos, kurios naikina bakterijas, parazitus, stabdo jų augimą ir vystymąsi, kartu pozityviai veikdamos žmogaus imuninę sistemą. „Pavyzdžiui, per vegetacijos laikotarpį 1 ha lapuočių miško išskiria apie 2 kg lakios substancijos fitoncidų, 1 ha spygliuočių – 5 kg, o 1 ha kadagių – net 30 kg. Fitoncidai labai veiksmingi – užmuša mikroorganizmus per maždaug 10 min., o kadagio – vos per 5 min. Žmogaus imunitetą teigiamai veikia ne tik fitoncidai, bet ir miško ore esantys neigiamą krūvį turintys jonai. Jie palankiai veikia žmogaus organizmą ir iš esmės sulėtina senėjimą, nes kuo daugiau ore neigiamų jonų, tuo geriau audiniai ir organai aprūpinami deguonimi“, – paaiškina gamtosaugininkė.
Pasak pašnekovės, vaikščiodami miške jaučiamės laimingesni dar ir todėl, kad įkvepiame vieną dirvoje esantį komponentą. Tai yra sveikatai nepavojinga, tačiau labai reikalinga bakterija Mycobacterium vacca. Ji turi antidepresanto poveikį, kai kur naudojama net vėžio gydymo programose ir yra ypač reikalinga vaikų imuninei sistemai formuotis. Svarbu paminėti, kad miško terapija naudojama ir senatvinių ligų prevencijai bei gydymui (Alzhaimerio, Parkinsono ir kitų).
Gamtos deficitas
Ši karta, pastebi A. Juozapaitytė, vadinama uždarų patalpų karta: 90 proc. laiko mes praleidžiame patalpoje be pakankamos dienos šviesos ar gryno oro. „Netinkamas gyvenimo būdas, buvimas uždarose patalpose, gamtos ir tiesioginės saulės šviesos trūkumas gali išprovokuoti daugybę ligų nuo galvos skausmo iki alergijų, astmos ir t. t. Sakoma, jog dabar auga pirmoji karta, kur vaikai gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Vaikai, vis daugiau laiko praleisdami sterilioje aplinkoje, patiria gamtos deficitą. Nustatyta, kad didesnį sąlytį su gamta turinčių vaikų psichologinių sutrikimų rodiklis iki 55 proc. mažesnis, nei mažą sąlytį su gamta turinčių vaikų. Taip pat ženkliai geresni vaikų kognityviniai gebėjimai. Buvimas miške ir galimybė vaikui nuo mažens jį tyrinėti, prisiliesti prie dirvos, kurioje gausu mikroorganizmų, formuoja vaiko imuninę sistemą ir užkerta kelią alerginiams susirgimams, kurių per pastarąjį šimtmetį smarkiai padaugėjo“, – apie ypatingą gamtos reikšmę vaikams kalba gamtosaugininkė.
A. Juozapaitytė pasakoja apie tyrimus su vaikais, kuriems diagnozuoti dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimai. Tyrimais išsiaiškinta, kad užtikrinus reguliarią veiklą gamtoje, šiems vaikams perpus sumažėja vaistų poreikis.
Miško pamokos – nuo mažų dienų
Pašnekovės sako, jog miško terapiją ir pažinimą labai svarbu integruoti į švietimo sistemą, kaip tai padarė austrai. „Austrijoje kartą per savaitę darželiuose ir mokyklose mokiniai turi miško užsiėmimus su specialiai tam paruoštais miško pedagogais ir miško gidais. Taip pat kuriamas miško darželių standartas, miško darželiai bus finansuojami valstybės. Pietų Korėjoje tokių valstybinių darželių yra daugiau nei šimtas. Vokietijoje įkurti pirmieji gydantys miškai ir toliau visoje šalyje vyksta gydomųjų miškų plėtra. Paruošta gydančių miškų akreditavimo sistema. Lenkijoje atlikti tyrimai, siekiant įvertinti sveikatai vertingiausius miškus ir atskleisti jų terapinį potencialą. Šie tyrimai parodė, jog tvarkomų miškų atkuriamoji vertė yra mažesnė nei miško draustinių, miško rezervatai turi geriausią ir didžiausią poveikį sveikatai. Miško peizažas su negyva mediena veikia žmogaus psichiką, miško atpalaiduojančios savybės yra geresnės saugomuose miškuose su natūraliais, lėtais medžių nykimo procesais nei tvarkomuose miškuose“, – Pasauliniame miškų kongrese išgirstomis naujienomis dalijasi M. Peldavičiūtė.
Tarptautiniame kongrese kraštovaizdžio specialistas dr. Stanislovas Čepinskas pristatė Lietuvos miškų būklės analizę ir galimą gydančių miškų potencialą. „Matydami kitų šalių geriausius miško terapijos ir kitų nemedieninių miško veiklų pavyzdžius, galime visa tai integruoti ir Lietuvoje. Vis dar turime didelį gamtinį potencialą. Tačiau svarbu išskirti gamtiniu ir socialiniu požiūriu vertingiausias Lietuvos miškų teritorijas ir užtikrinti joms apsaugą. Taip pat turime pilnai apsaugoti saugomas teritorijas, kurioms be statuso dar trūksta ir realių apsaugos veiksmų“, – reikalingus darbus vardija M. Peldavičiūtė.
Specialistų poreikis augs
Pastaraisiais metais su turizmu susiję tyrimai parodė, jog smarkiai išaugo tvaraus, gamtinio turizmo poreikis. „Žmonės ieško naujų patirčių, keliaudami vieni ar keliese, vengdami didelių miestų ir ieškodami paslaugų ir potyrių gamtoje, natūralių sveikatinimosi priemonių. Privatūs miško savininkai (kitose šalyse miško turi ir universitetai, vienuolynai) ar savivaldybės vis sparčiau renkasi vystyti nemedieninę ekonomiką ir terapines veiklas miškuose. Jie mato jų svarbą bei poveikį gyventojų sveikatai. Miško terapija vis labiau populiarėja kaip spa centrų paslauga. Ji jau domina ir privačias įmones, pavyzdžiui, privačios draudimo įmonės Ispanijoje integruoja miško terapiją į paslaugų paketą savo klientams“, – pasakoja M. Peldavičiūtė.
Pasak A. Juozapaitytės, tokios tendencijos rodo, jog miško terapeutų, kaip ir kitų gamtos patirtis siūlančių specialistų, paklausa tik didės. „Miško terapeutai reikalingi mokyklose, turizmo centruose, saugomose teritorijose ir net ligoninėse. Vis didėjant mūsų ir gamtos atskirčiai, skirtinguose sektoriuose turi atsirasti specialistai, gebantys sudominti ir įvairių pratimų pagalba pritraukti žmones į gamtą, padėti vėl atrasti ryšį su mus supančia aplinka ir prisiminti, jog esame tos pačios gamtos dalis“, – sako asociacijos „Gyvo Žalio“ koordinatorės.
