„Čia gyvena žmonės“ – bendruomenių kreipimasis dėl nacionalinio miškų susitarimo

Šių metų balandžio 26 d. vyko įvadinis Nacionalinio miškų susitarimo renginys, kurio metu buvo pristatomos pagrindinės Lietuvos miškų problemos ir pasiūlymai dėl jų sprendimo. Mūsų bendruomenės, neturėdamos nei vieno atstovo šiame renginyje ir negalėdamos pareikšti savo įžvalgų ir pasiūlymų, nusprendė raštu kreiptis į Socialinės koordinacinės grupės narius bei minėto renginio dalyvius. Tikimės, kad šis kreipimasis bus persiųstas visiems dalyviams. Siekiant taupyti laiką pateikiame siūlymus glausta forma be išpėstinio paaiškinimo. Tikimės,  tolimesnėje svarstymų eigoje, esant poreikiui,  turėsime galimybę pateikti visus išaiškinimus.

Kreipimasis į nacionalinio miškų susitarimo dalyvius

Gyvenimas šalia miško yra vertybė, kurios naudą žmonėms sunku ir įvertinti, todėl miškų, augančių prie gyvenviečių tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas specialiomis tvarkomis ar įstatymais. Šiuo metu miestų bendruomenės, matydamos kaip neatsakingai tvarkomi šalia augantys miškai yra susirūpinusios esama situacija.

Svarstant Nacionalinį miškų susitarimą būtina atsižvelgti į susidariusią situaciją daugelyje vietų taip, kad įstatymais ir poįstatyminiais aktais būtų sureguliuotas šių miškų tvarkymas, bei numatyta pareigūnų, vykdančių miškų priežiūrą, atsakomybė.

Kadangi Lietuvoje daugelis miestų ir miestelių įsikūrę šalia miškų, tai bendruomenes, gyvenančias šalia miškų sudaro šimtai tūkstančių gyventojų, kurių interesus ir stengiamės atstovauti.

 Šiame kreipimesi svarstomi du klausimai: 

1. Kokia situacija  šiuose miškuose yra šiandien.

2. Kas mūsų siūlymu  turėtų būti įgyvendinta.

Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad daug metų miškotvarkoje priimami sprendimai ir daromi veiksmai yra nulemti tik ekonominių sumetimų. Toks požiūris nenaudingas nei valstybei nei visuomenei.

Šiandieninę situaciją pateiksime konkrečiais pavyzdžiais

Dalis miškų šalia miestų ir gyvenviečių dažnai  neturi jokio apsauginio statuso, t.y. priskiriami IV ar III kategorijai, kas reiškia gali būti kertami plynai (Dėdeliškių miškas tarp Grigiškių ir Lentvario) ir net jei turi draustinio statusą (Vanaginės geomorfologinis draustinis) neišvengia niokojančių atvejinių kirtimų arba, kaip pastaruoju metu, plynų kirtimų planavimo.

Dėdeliškių miško situacija yra akivaizdus pavyzdys, kas lieka iš miško, augančio tarp miestų, jį tvarkant vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais.   

Pirma problema – miškas iškertamas visiškai šalia gyvenamųjų namų. Prie Grigiškių 2020 metais suformuota biržė šalia prieš kelis metus iškirstos biržės ( apie 10-20 metrų nuo gyvenamųjų namų): 

Antra problema – nedideli miško masyvai, kurie savo augimviete galėtų būti priskirti miesto miškui (Dėdeliškių miškas, plotu labai panašus į Vingio parką, tačiau žymiai turtingesnis fauna ir flora) yra priskirti ūkiniams miškams ir kertami plynomis biržėmis.  Pavyzdys – miško plotas tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Naujojo Lentvario, (atstumas tarp gyvenamųjų namų yra apie 700 metrų) per kelis metus iškirstas beveik plynai:

Trečia problema – III grupei priskirtų miškų , kurių vienas iš ūkininkavimo tikslų – žmogaus gyvenamosiosios aplinkos apsaugos funkcija – kirtimas plynomis biržėmis ar atvejiniais kirtimais, kurie neišsaugo brandaus miško. Pavyzdys –  Vanaginės geomorfologiniame draustinyje atvejinis miško  kitimas:

Ketvirta problema – miškas atsodinamas tik ekonomiškai naudingiausiu medelynu, neatsižvelgiant nei į tai, kad keičiama žmonių gyvenamoji aplinka, nei į tai, kad naikinama natūrali gamtos įvairovė.

Penkta problema – nėra aiškios informacijos pateikimo sistemos apie numatytus vykdyti darbus. Skelbimas apie projekto svarstymą vietiniame laikraštėlyje nėra pakankamas.

Šešta – nuo visuomenės slepiami miškotvarkos planai. Pavyzdžiai – Vokės bendruomenei paprašius galimybės susipažinti su planais, kad įsitikinti ar 2020 metais teisėtai kertami  miškai šalia Grigiškių– gautas atsakymas, kad planas neviešas, o susipažinti su juo buvo galima prieš 10 metų plano svarstymo metu (beje, jis vyko be bendruomenių atstovų). Panaši ”slėpimo“ situacija susiklostė ir Vanaginės miškotvarkos plano svarstyme. Miškotvarkos projektas, koks buvo pateiktas 2020-12-30 svarstymui, dar nebuvo galutinai ,,parengtas“, o toks projektas, koks buvo parengtas ir pateiktas tvirtinti Valstybinei miškų tarnybai, niekada nebuvo pateiktas suderinti visuomenės atstovams ir bendruomenės turėjo reikalauti savo teisės susipažinti su planu.

Septinta – Miškų tvarkymo tarnybos ir Miškų urėdijos  darbuotojų požiūris į žmones, gyvenančius šalia miškų. Į visus raštus atsakoma labai formaliai, nesiekiant sprendimų ar susitarimų, taip, kad susidaro įspūdis, jog bendruomenės yra miško priešai ir trukdo tarnyboms vykdyti savo darbus.  

Kas mūsų siūlymu  turėtų būti įgyvendinta

Pirma. Šiuo metu vadovaujantis Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais IIB grupės miškuose turi būti atitinkama rekreacinė įranga ir infrastruktūra. Būtina keisti šias nuostatas taip, kad šalia miestų augantys miškai būtų priskirti IIB rekreacinių miškų pogrupiui be specialių infrastuktūrinių reikalavimų, atsižvelgiant tik į nustatytus atstumus nuo gyvenamųjų namų, nes akivaizdžios būtinybės turėti infrastrukūrą tokiuose miškuose  nėra. 

Antra. Noramtyviniais aktais nustatyti, kad miškai, augantys prie miestų ar gyvenviečių susitartu atstumu nuo jų, būtų tvarkomi atskira tvarka, atsižvelgiant ne tik į gamtosauginius reikalavimus, bet ir į jų labai didelę socialinę vertę.

Trečia. Sukurti tvarkas kokia forma, kada ir kaip miškų tvarkymo projekto rengimo metu pateikiami konkretūs siūlymai dėl schemos sprendinių.

Ketvirta. Nustatyti, kad miškotvarkos projektai yra vieši viso projekto įgyvendinimo metu.

Penkta. Sukurti Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybinės miškų urėdijos ir jos regioninių padalinių veiklos vertinimo sistemą, apimančią ne tik išgauto miško kiekius, ar atsodinto miško plotus, bet ir socialinius bei gamtosauginius aspektus. 

Šešta. Nustatyti pareigūnų atsakomybę už nekokybiškai ar neatsakingai atliktus miškotvarkos darbus.

Ir pabaigai:

Miškininkas, paklaustas ar mūsų vaikai per savo gyvenimą pamatys tikrą seną ąžuolyną, tokį, koks buvo iškirstas, atsakė : „vaikai tikrai ne, gal….. anūkai“

Nacionaliniu miškų susitarimu sukurkime visas prielaidas, kad dar išlikusiuose miškuose jaunoji karta savo gyvenamosiose vietose galėtų pamatyti, ką reiškia sena giria ir ją pamiltų.

Pasirašo:

Atsakingas asmuo – Vokės bendruomenės narė dr.  Jurgita Rotomskienė

Vokės bendruomenės pirmininkė Daiva Sinkuvienė

Riešės bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė

Vilniaus rajono tarybos narys Artūras Želnys

SB ,,Vanaginė“ valdybos narys Justinas Jarusevičius

SB ,,Pavasaris“ narys Andrius Katkevičius

SB ,,Beržynas“ valdybos narys Donatas Kadžiulis

SB ,,Beržynas“ narė Indrė Norkeliūnė

Visorių bendruomenės asociacijos pirmininkas Romas Apulskis

Asociacijos ,,Linkiškių bendruomenė“ vadovas Igoris Repovas

Bendruomenės ,,Bukiškėnai“ pirmininkas Algirdas Augustaitis

_____________________________________________________________________________________

Norintys būti informuoti apie Nacionalinį miškų susitarimą, užpildykite anketą čia.

Mes kiekvienas esame Lietuvos miškų savininkas, tad kviečiame visus aktyviai dalyvauti ir įsitraukti arba prisidėti finansiškai ir prisijungti į bendradarbiavimo tinklą.

Dalintis:

Daugiau:

Įrankiai

ATMINTINĖ – Kaip paskelbti Ąžuolą saugomu?

Ką reikia padaryti, kad šimtamečiai medžiai senoliai, taip pat išskirtinės išvaizdos ar moksliniu požiūriu vertingi medžiai taptų matomi, gerbiami ir saugomi? Kad jie nebūtų kliūtis, kurią reikia pašalinti statant pastatus, tiesiant kelius ar geležinkelius? Ką daryti radus brandų ar senolį ąžuolą? Kaip užtikrinti jam tinkamą apsaugą: Kaip suteikti Ąžuolui gamtos paveldo ar gamtos paminklo statusą?