Šių metų balandžio 26 d. vyko įvadinis Nacionalinio miškų susitarimo renginys, kurio metu buvo pristatomos pagrindinės Lietuvos miškų problemos ir pasiūlymai dėl jų sprendimo. Mūsų bendruomenės, neturėdamos nei vieno atstovo šiame renginyje ir negalėdamos pareikšti savo įžvalgų ir pasiūlymų, nusprendė raštu kreiptis į Socialinės koordinacinės grupės narius bei minėto renginio dalyvius. Tikimės, kad šis kreipimasis bus persiųstas visiems dalyviams. Siekiant taupyti laiką pateikiame siūlymus glausta forma be išpėstinio paaiškinimo. Tikimės, tolimesnėje svarstymų eigoje, esant poreikiui, turėsime galimybę pateikti visus išaiškinimus.
Kreipimasis į nacionalinio miškų susitarimo dalyvius
Gyvenimas šalia miško yra vertybė, kurios naudą žmonėms sunku ir įvertinti, todėl miškų, augančių prie gyvenviečių tvarkymas turėtų būti reglamentuojamas specialiomis tvarkomis ar įstatymais. Šiuo metu miestų bendruomenės, matydamos kaip neatsakingai tvarkomi šalia augantys miškai yra susirūpinusios esama situacija.
Svarstant Nacionalinį miškų susitarimą būtina atsižvelgti į susidariusią situaciją daugelyje vietų taip, kad įstatymais ir poįstatyminiais aktais būtų sureguliuotas šių miškų tvarkymas, bei numatyta pareigūnų, vykdančių miškų priežiūrą, atsakomybė.
Kadangi Lietuvoje daugelis miestų ir miestelių įsikūrę šalia miškų, tai bendruomenes, gyvenančias šalia miškų sudaro šimtai tūkstančių gyventojų, kurių interesus ir stengiamės atstovauti.
Šiame kreipimesi svarstomi du klausimai:
1. Kokia situacija šiuose miškuose yra šiandien.
2. Kas mūsų siūlymu turėtų būti įgyvendinta.
Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad daug metų miškotvarkoje priimami sprendimai ir daromi veiksmai yra nulemti tik ekonominių sumetimų. Toks požiūris nenaudingas nei valstybei nei visuomenei.
Šiandieninę situaciją pateiksime konkrečiais pavyzdžiais
Dalis miškų šalia miestų ir gyvenviečių dažnai neturi jokio apsauginio statuso, t.y. priskiriami IV ar III kategorijai, kas reiškia gali būti kertami plynai (Dėdeliškių miškas tarp Grigiškių ir Lentvario) ir net jei turi draustinio statusą (Vanaginės geomorfologinis draustinis) neišvengia niokojančių atvejinių kirtimų arba, kaip pastaruoju metu, plynų kirtimų planavimo.
Dėdeliškių miško situacija yra akivaizdus pavyzdys, kas lieka iš miško, augančio tarp miestų, jį tvarkant vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais.
Pirma problema – miškas iškertamas visiškai šalia gyvenamųjų namų. Prie Grigiškių 2020 metais suformuota biržė šalia prieš kelis metus iškirstos biržės ( apie 10-20 metrų nuo gyvenamųjų namų):
Antra problema – nedideli miško masyvai, kurie savo augimviete galėtų būti priskirti miesto miškui (Dėdeliškių miškas, plotu labai panašus į Vingio parką, tačiau žymiai turtingesnis fauna ir flora) yra priskirti ūkiniams miškams ir kertami plynomis biržėmis. Pavyzdys – miško plotas tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Naujojo Lentvario, (atstumas tarp gyvenamųjų namų yra apie 700 metrų) per kelis metus iškirstas beveik plynai:
Trečia problema – III grupei priskirtų miškų , kurių vienas iš ūkininkavimo tikslų – žmogaus gyvenamosiosios aplinkos apsaugos funkcija – kirtimas plynomis biržėmis ar atvejiniais kirtimais, kurie neišsaugo brandaus miško. Pavyzdys – Vanaginės geomorfologiniame draustinyje atvejinis miško kitimas:
Ketvirta problema – miškas atsodinamas tik ekonomiškai naudingiausiu medelynu, neatsižvelgiant nei į tai, kad keičiama žmonių gyvenamoji aplinka, nei į tai, kad naikinama natūrali gamtos įvairovė.
Penkta problema – nėra aiškios informacijos pateikimo sistemos apie numatytus vykdyti darbus. Skelbimas apie projekto svarstymą vietiniame laikraštėlyje nėra pakankamas.
Šešta – nuo visuomenės slepiami miškotvarkos planai. Pavyzdžiai – Vokės bendruomenei paprašius galimybės susipažinti su planais, kad įsitikinti ar 2020 metais teisėtai kertami miškai šalia Grigiškių– gautas atsakymas, kad planas neviešas, o susipažinti su juo buvo galima prieš 10 metų plano svarstymo metu (beje, jis vyko be bendruomenių atstovų). Panaši ”slėpimo“ situacija susiklostė ir Vanaginės miškotvarkos plano svarstyme. Miškotvarkos projektas, koks buvo pateiktas 2020-12-30 svarstymui, dar nebuvo galutinai ,,parengtas“, o toks projektas, koks buvo parengtas ir pateiktas tvirtinti Valstybinei miškų tarnybai, niekada nebuvo pateiktas suderinti visuomenės atstovams ir bendruomenės turėjo reikalauti savo teisės susipažinti su planu.
Septinta – Miškų tvarkymo tarnybos ir Miškų urėdijos darbuotojų požiūris į žmones, gyvenančius šalia miškų. Į visus raštus atsakoma labai formaliai, nesiekiant sprendimų ar susitarimų, taip, kad susidaro įspūdis, jog bendruomenės yra miško priešai ir trukdo tarnyboms vykdyti savo darbus.
Kas mūsų siūlymu turėtų būti įgyvendinta
Pirma. Šiuo metu vadovaujantis Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais IIB grupės miškuose turi būti atitinkama rekreacinė įranga ir infrastruktūra. Būtina keisti šias nuostatas taip, kad šalia miestų augantys miškai būtų priskirti IIB rekreacinių miškų pogrupiui be specialių infrastuktūrinių reikalavimų, atsižvelgiant tik į nustatytus atstumus nuo gyvenamųjų namų, nes akivaizdžios būtinybės turėti infrastrukūrą tokiuose miškuose nėra.
Antra. Noramtyviniais aktais nustatyti, kad miškai, augantys prie miestų ar gyvenviečių susitartu atstumu nuo jų, būtų tvarkomi atskira tvarka, atsižvelgiant ne tik į gamtosauginius reikalavimus, bet ir į jų labai didelę socialinę vertę.
Trečia. Sukurti tvarkas kokia forma, kada ir kaip miškų tvarkymo projekto rengimo metu pateikiami konkretūs siūlymai dėl schemos sprendinių.
Ketvirta. Nustatyti, kad miškotvarkos projektai yra vieši viso projekto įgyvendinimo metu.
Penkta. Sukurti Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybinės miškų urėdijos ir jos regioninių padalinių veiklos vertinimo sistemą, apimančią ne tik išgauto miško kiekius, ar atsodinto miško plotus, bet ir socialinius bei gamtosauginius aspektus.
Šešta. Nustatyti pareigūnų atsakomybę už nekokybiškai ar neatsakingai atliktus miškotvarkos darbus.
Ir pabaigai:
Miškininkas, paklaustas ar mūsų vaikai per savo gyvenimą pamatys tikrą seną ąžuolyną, tokį, koks buvo iškirstas, atsakė : „vaikai tikrai ne, gal….. anūkai“…
Nacionaliniu miškų susitarimu sukurkime visas prielaidas, kad dar išlikusiuose miškuose jaunoji karta savo gyvenamosiose vietose galėtų pamatyti, ką reiškia sena giria ir ją pamiltų.
Pasirašo:
Atsakingas asmuo – Vokės bendruomenės narė dr. Jurgita Rotomskienė
Vokės bendruomenės pirmininkė Daiva Sinkuvienė
Riešės bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė
Vilniaus rajono tarybos narys Artūras Želnys
SB ,,Vanaginė“ valdybos narys Justinas Jarusevičius
SB ,,Pavasaris“ narys Andrius Katkevičius
SB ,,Beržynas“ valdybos narys Donatas Kadžiulis
SB ,,Beržynas“ narė Indrė Norkeliūnė
Visorių bendruomenės asociacijos pirmininkas Romas Apulskis
Asociacijos ,,Linkiškių bendruomenė“ vadovas Igoris Repovas
Bendruomenės ,,Bukiškėnai” pirmininkas Algirdas Augustaitis
_____________________________________________________________________________________
Norintys būti informuoti apie Nacionalinį miškų susitarimą, užpildykite anketą čia.
Mes kiekvienas esame Lietuvos miškų savininkas, tad kviečiame visus aktyviai dalyvauti ir įsitraukti arba prisidėti finansiškai ir prisijungti į bendradarbiavimo tinklą.